pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus PRANCIKAUS kreipimasis Europos Taryb (Strasbras, 2014-11-25)
 
 



POPIEIUS PRANCIŠKUS 

Kreipimasis Europos Taryb 

Strasbras, 2014 m. lapkriio 25 d.

Pone Generalini Sekretoriau, ponia Prezidente,
Ekscelencijos, Ponai ir Ponios!

Diaugiuosi galdamas tarti od iame susitikime, kur susirinko nemaa Europos Tarybos parlamentins asambljos grup, ali nari atstovai, Europos mogaus Teisi Teismo teisjai ir vairi Europos Taryb sudarani institucij nariai. Šioje salje, ties sakant, yra visa Europa su jos tautomis, kalbomis, kultrins bei religins raikos formomis, sudaraniomis io emyno turtingum. U draugik pakvietim ir malonius odius, kuriais buvau sutiktas, ypa dkoju Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ponui Thorbjǿrnui Jaglandui. Sveikinu parlamentins asambljos prezident poni Anne Brasseur. Visiems Jums nuoirdiai dkoju u dosnias pastangas ir indl, kuriuo prisidedate prie taikos Europoje, skatindami demokratij, mogaus teises ir teisin valstyb.

Steigj sumanymu, Europos Taryba, iais metais venianti 65 met sukakt, turjo atsiliepti vienybs trokim, nuo senovs gaivinus emyno gyvenim. Vis dlto ami tkmje vir neretai paimdavo partikuliaristins paskatos, paenklintos vairi hegemonistini sieki sekos. Utenka prisiminti, kad prie deimt met iki 1949 m. gegus 5-osios, kai Londone buvo pasirayta Europos Tarybos steigimo sutartis, prasidjo kruviniausias ir iauriausias emje konfliktas, o jo sukeltas susiskaldymas truko ilgus metus, geleinei udangai nuo Baltijos jros iki Triesto lankos padalijus emyn dvi dalis. Steigjai planavo atkurti Europ abipuss tarnysts dvasia, o tai ir iandieniame pasaulyje, labiau linkusiame reikalauti nei tarnauti, turt bti Europos Tarybos uduoties skatinant taik, laisv ir mogaus orum kertinis akmuo.

Kita vertus, tinkamiausias kelias taik – ivengiant to, kas nutiko per du prajusio imtmeio pasaulinius karus, – yra velgti kitame ne prie, su kuriuo btina kovoti, bet priimtin brol. Tai – nuolatinis procesas, kurio niekada negalima laikyti iki galo ubaigtu. Kaip tik tai steigjai ir suvok: jie suprato, jog taika yra nepaliaujamai vis ikovotinas ir didiausio budrumo reikalaujantis gris. Jie suvok, kad karus kursto trokimas turti erdves, sustingdyti ir sustabdyti vykstanius procesus. Todl siek taikos, kuri gyvendinti manoma tik tada, kai esame nuolat atviri ijudinti procesus ir juos pltoti.

Šitaip jie patvirtino nor engti brendimo keliu laike, nes btent erdves valdantis laikas jas apvieia ir paveria nenutrkstamo augimo be atangos grandine. Todl, norint kurti taik, btina skatinti veiksmus, duodanius pradi visuomenje naujai dinamikai ir traukianius kitus asmenis bei grupes, kurie j toliau pltoja, kol ji duoda vaisi reikminguose istoriniuose vykiuose (1).

Dl ios prieasties steigjai paauk gyvenim i nuolatin institucij. Po keleri met palaimintasis popieius Paulius VI primin, kad „institucijos, teisinje tvarkoje ir visuomeniniame gyvenime turinios uduot ir nuopeln skelbti ir ilaikyti taik, apvaizdos nustatyt savo tiksl pasiekia tik nenuilstamai ddamos dl to pastangas, mokdamos kiekvien akimirk kurti taik, sutaikyti“ (2). Btinas nuolatinis humanizavimo kelias, nes „neutenka nutraukti kar, sustabdyti kovas, <...> neutenka primestos taikos, utilitarins ir laikinos taikos. Turtume siekti mylimos, laisvos ir brolikos taikos, grindiamos irdi susitaikinimu“ (3). Tai reikia pltoti procesus be baims, tvirtai sitikinus ir atkakliai.

Norint siekti taikos grio, pirmiausia reikt mokyti taikos, atstu laikantis nuo konflikto kultros, orientuotos kito baim, kitaip mstaniojo ar gyvenaniojo istmim. inoma, konflikto nevalia ignoruoti ar slpti, jo privalu imtis. Taiau jei jame stringama, prarandama perspektyva, horizontai susiaurja, pati tikrov subyra fragmentus. Likdami konflikto situacijoje, prarandame tikrovs gilios vienybs jausm (4), sustabdome istorij ir nugrimztame dvasi sekinanius bergdius prietaravimus.

Taika, deja, dar pernelyg danai paeidinjama. Taip yra daugelyje pasaulio dali, kur siauia vairaus pobdio konfliktai. Taip yra ir ia, Europoje, kur ir toliau egzistuoja tampa. Kiek daug skausmo ir miri iame emyne, troktaniame taikos ir vis dar lengvai pasiduodaniame praeities pagundoms! Todl Europos Tarybos darbas iekant dabartini krizi politinio sprendimo yra svarbus ir padrsinantis.

Taiau taikai ibandymus kelia kitokios konflikto atmainos, kaip antai religinis ir tarptautinis terorizmas, kuris demonstruoja stipri paniek mogaus gyvybei ir nesirinkdamas reikalauja nekalt auk. Š reikin, deja, skatina danai netrikdoma prekyba ginklais. Banyia prekyb ginklais laiko „itin sunkia monijos rykte, vargams darani nepakeniam skriaud“ (5). Taik taip pat eidia ir prekyba monmis, nauja ms laik vergov, paverianti mones preke bei atimanti i j bet kok orum. Neretai tenka konstatuoti, kad ie abu reikiniai tarp savs susij. Europos Taryba per savo komitetus bei ekspert grupes svariai ir reikmingai prisideda prie kovos su tokiomis nemonikumo atmainomis.

Taiau taika nra vien kar, konflikt, tamp nebuvimas. Krikionikuoju poiriu, ji yra ir Dievo dovana, ir mogaus, tiesoje ir meilje siekianio bendrojo grio, laisvo bei protingo elgesio vaisius. „Ši dvasin ir moralin tvarka remiasi moni sins apsisprendimu siekti darnos tarpusavio santykiuose gerbiant teisingum vis naudai“ (6).

Tad kaip siekti io ambicingo tikslo – taikos?

Europos pasirinktas kelias pirmiausia yra skatinti mogaus teises pltojant demokratij ir teisin valstyb. Tai itin vertingas sipareigojimas, turintis reikming etini bei socialini padarini, nes nuo teisingo i svok supratimo ir j nuolatinio apmstymo priklauso ms visuomeni vystymasis, j taikus sugyvenimas bei j ateitis. Toks apmstymas yra vienas didiausi indli, Europos suteikt ir tebeteikiam visam pasauliui.

Taiau ia jauiu pareig priminti Europos indlio bei atsakomybs u kultrin monijos raid svarb. Tai padaryti noriau remdamasis vaizdiu, pasiskolintu i ital XX a. poeto Clemente Reboros. Viename i savo eilrai jis aprao tuop dang nukreiptomis akomis, kurias blako vjas, tvirtu ir stipriu kamienu ir giliai em leistomis aknimis (7). Tam tikra prasme is vaizdis primena Europ.

Nepasotinamai trokdama painimo, vystymosi, paangos, taikos ir vienybs, savo istorijos tkmje ji visada stiebsi auktyn, nauj ir ambicing tiksl link. Taiau minties, kultros, mokslini atradim pakilimas galimas tik turint tvirt kamien ir j maitinanias gilias aknis. Neteks akn, medis pamau sutrta ir kamienas numirta, o akos, kadaise buvusios velios ir staios, nulinksta ir nukrenta. Šitai galbt yra vienas i izoliuotai mokslinei mstysenai maiausiai suprantam paradoks: norint eiti ateit, reikia praeities, reikia gili akn ir taip pat drsos nesislpti nuo dabarties ir jos iki. Tam reikia atminties, drsos ir sveikos bei mogikos utopijos.

Kita vertus, – pastebi Rebora – kamienas aknis leidia kuo ariau tiesos (8). Šaknis maitina tiesa, kuri yra kiekvienos tikrai laisvos, humanikos ir solidarios visuomens maistas, gyvybs syvai. Taiau tiesa apeliuoja sin, nepasiduodani jokiai takai ir todl gebani suvokti savo kilnum bei atsiverti absoliutui. Taip ji tampa pamatini apsisprendim, besivadovaujani grio kitiems ir sau paiam paieka, versme ir atsakingos laisvs vieta (9).

I aki nevalia ileisto ir to, kad be io tiesos iekojimo kiekvienas virsta savo paties bei savo elgesio matu; taip atveriamas kelias subjektyvistin teisi supratim, o per tai – mogaus teisi svokos, isiskirianios visuotiniu galiojimu, pakeitim individualistine teisi idja. Šitai lemia, kad imama i esms nebesidomti kitais, ir skatina abejingumo globalizacij – abejingumo, kuris gimsta i egoizmo ir yra tiesos priimti bei autentiku socialiniu matmeniu gyventi negebanio mogaus paveikslo padarinys.

Toks individualizmas mog nuskurdina, o kultr padaro bergdi, nes faktikai nukerta vaisingas med maitinanias aknis. I abejingo individualizmo kyla apstumo kultas, atitinkantis imetimo kultr, kuri esame panir. Tikrai turime per daug daikt, kurie danai yra nereikalingi, taiau nebegebame kurti autentik mogik santyki, paenklint tiesos ir abipuss pagarbos. Tad prieais akis iandien ikyla Europa, sueista ir gausi praeities ibandym, ir dabartini krizi, kuri ji, regis, nebepajgia imtis su ankstesniu gyvastingumu bei energija. Šiek tiek pavargusi, pesimistin Europa, apgulta ateinani i kit emyn naujovi.

Europos galime paklausti: kurgi tavo jga? Kur tas idealistinis stiebimasis, gaivins ir didi padars tavo istorij? Kur tavo smalsaus verlumo dvasia? Kur tavasis tiesos trokulys, kuriuo iki iol taip aistringai ukrsdavai pasaul?

Nuo atsakymo iuos klausimus priklausys emyno ateitis. Kita vertus, – grtant prie Reboros vaizdio – medio kamienas be akn ir toliau gali atrodyti gyvas, taiau jo vidus sutrta ir jis mirta. Europa turi pamstyti, ar jos milinikas paveldas mogikojoje, meninje, techninje, socialinje, politinje, ekonominje ir religinje srityse tra muziejinis praeities palikimas ar vis dar igali kvpti kultr ir savo lobius atskleisti visai monijai. Atsakant klausim, pirmutinis vaidmuo tenka Europos Tarybai ir jos institucijoms.

Galvoje pirmiausia turiu Europos mogaus Teisi Teismo, tam tikru bdu esanio Europos sine mogaus teisi atvilgiu, vaidmen. Linkiu, kad i sin vis labiau brst – ne vien per ali tarpusavio sutarim, bet ir kaip t gilij akn, kurios yra iandiens Europos steigj pasirinktas pagrindas jai kurti, siekio rezultatas.

Greta akn – iekotin, surastin ir ilaikytin gyvomis kasdienmis atminties pratybomis, nes jos yra genetinis Europos paveldas, – mintini dabartiniai emyno ikiai, pareigojantys nuolatiniam krybikumui, kad tos aknys iandien tapt vaisingos ir isipltot ateities vizijas. Leiskite man paminti tiktai du ikius – daugiapolikumo ir transversalumo.

Europos istorija gali pirti mint naiviai suvokti emyn kaip bipolik ar, daugi daugiausia, tripolik (prisiminkime senj samprat: Roma – Bizantija – Maskva) ir, aikinant dabart bei projektuojant ateities vizij, apsiriboti btent ia schema, kuri yra geopolitinio hegemonistinio redukcionizmo vaisius.

Šiandien padtis kitokia, ir mes pagrstai galime kalbti apie daugiapolik Europ. tampos – statydinanios ir griaunanios – kyla tarp daugelio kultrini, religini ir politini poli. Europai iandien tenka ikis daugiapolikum „globalizuoti“, taiau tai daryti originaliai. Kultros nebtinai sutampa su alimis: kai kurios alys aprpia kelias kultras, o kai kurios kultros reikiasi keliose alyse. Tas pats pasakytina apie politines, religines ir socialines raikos formas.

Siekis originaliu bdu – pabriu: originaliu – globalizuoti daugiapolikum taip pat apima pastangas kurti konstruktyvi darn, be hegemonini pretenzij, kurios, pragmatikai velgiant, atrodo keli palengvina, taiau galiausiai griauna taut kultrin ir religin originalum.

Kalbti apie Europos daugiapolikum reikia kalbti apie gimstanias, auganias ir ateit velgianias tautas. Uduot globalizuoti Europos daugiapolikum galima sivaizduoti pasitelkiant ne rutulio – jame viskas tolygu ir tvarkinga, taiau ir susiaurinta, nes visi jo takai yra vienodai nutol nuo centro, – bet daugiasienio, kurio darnioje vieningoje visumoje isaugomas kiekvienos dalies savitumas, vaizd. Europa iandien daugiapolika ir savo santykiais, ir siekiais; i pagrind nepripastant ios daugiapolikos tikrovs, Europos nemanoma nei sivaizduoti, nei statydinti.

Kitas ikis, kur noriau paminti, yra transversalumas. Remiuosi savo asmenine patirtimi: per susitikimus su vairi Europos ali politikais galjau konstatuoti, kad jauni politikai prie tikrovs artinasi i kitokios perspektyvos nei j brandesni kolegos. Galbt i pairos kalba apie panaius dalykus, taiau prieiga yra kitokia. odiai panas, bet muzika skirtinga. Tai bdinga vairi ali jauniesiems politikams. Šis empirinis faktas rodo iandiens Europos tikrov, kurios emyno konsolidacijos bei atsivrimo ateiiai kelyje nevalia ileisti i aki: visose srityse aptinkam transversalum btina atsivelgti. To nemanoma padaryti be dialogo, taip pat be dialogo tarp kart. Nordami iandien nusakyti Europ, turime kalbti apie dialog praktikuojani Europ, dedani pastangas, kad nuomoni ir apmstym transversalumas tarnaut darniai susivienijusioms tautoms.

Norint sukti transversalios komunikacijos keliu, reikia ne tik kart gebjimo sijausti vienai kit, bet ir istorins augimo metodologijos. Dabartiniame Europos pasaulyje vien vidinis (politini, religini, kultrini) organizacij dialogas yra nevaisingas. Istorija iandien reikalauja gebjimo ieiti i struktr, „turini“ sav tapatyb, susitikti su kitais, siekiant btent t pai tapatyb sustiprinti ir padaryti vaising brolikoje transversalumo akistatoje. Europa, vedanti dialog tik udarose grupse, kurioms priklausoma, lieka pusiaukelje; jai btina jaunatvikai imtis transversalumo ikio.

Turdamas tai prieais akis, sveikinu Europos Tarybos nor sitraukti tarpkultrin dialog, apimant ir religin matmen, per susitikimus dl tarpkultrinio dialogo religinio matmens. Taip puiki proga abipusio supratimo bei abipuss pagarbos dvasia pltoti atvirus, pagarbius ir praturtinanius mainus tarp vairios kilms ir skirting etnini, kalbini bei religini tradicij moni ir grupi.

Dabartinje daugiakultrje, daugiapolikoje aplinkoje tokie susitikimai yra itin svarbs, siekiant imtmei tkmje isirutuliojusi Europos tapatyb imintingai susieti su dabar emyne pasirodani kit taut poreikiais.

Atsivelgiant tai, suvoktinas indlis, kuriuo krikionyb iandien gali prisidti prie Europos kultrins bei socialins pltros deramo santykio religijos ir visuomens srityje. Krikionikuoju poiriu, protas ir tikjimas, religija ir visuomen paaukti vienas kit apviesti, paremti ir prireikus apvalyti nuo ideologini kratutinum, kuriuos kartais puolama. I atgaivinto santykio tarp abiej srii visa Europos visuomen gali gauti tik naudos – tiek duodant atkirt religiniam fundamentalizmui, kuris pirmiausia yra Dievo prieas, tiek taisant „susiaurint“ prot, nedarant mogui garbs.

Yra labai daug aktuali klausim, kuriais, mano sitikinimu, galime vieni kitus praturtinti, ir ia Katalik Banyia – ypa per Europos vyskup konferencij taryb (CCEE) – bendradarbiaudama su Europos Taryba gali neti savo indl. Atsivelgiant tai, kas k tik buvo pasakyta, pirmiausia paminiau etinio mogaus teisi apmstymo srit – jas apsvarstyti Js organizacijos danai reikalaujama. Pirmiausia galvoje turiu temas, susijusias su mogaus gyvybs apsauga, – keblius klausimus, kuriuos btina atidiai itirti atsivelgiant ties apie vis mog ir neapsiribojant specifinmis medicinos, mokslo ar teiss sritimis.

Ne maiau yra ir iuolaikinio pasaulio iki; btina juos itirti ir j ivien imtis, pradedant nuo migrant primimo; migrantams pirmiausia reikia to, kas btina pragyvenimui, bet labiausiai – j mogikojo orumo pripainimo. Tada mintina labai sunki darbo problema, vis pirma dl jaunimo didelio nedarbo daugelyje ali – tikrojo ateities ustato, – bet taip pat ir dl klausimo, susijusio su darbo orumu.

Labai troktu, kad atsirast naujas socialinis ir ekonominis bendradarbiavimas, nedrumsiamas ideologini salygotybi ir mokantis susitikti su globalizuotu pasauliu ilaikant gyv solidarumo bei abipuss meils jausm, kuris imt vyr bei moter dosnaus darbo dka taip labai paenklino Europos veid; moni, kurie – kai kuriuos i j Katalik Banyia laiko ventaisiais – imtmei tkmje stengsi pltoti emyn tiek verslo veikla, tiek vietimo, pagalbos teikimo bei mogikojo skatinimo darbais. Pirmiausia pastarieji yra svarbus atramos takas daugybei Europoje gyvenani varg. Kiek daug j yra ms gatvse! Jie prao ne tik duonos gyvybei palaikyti, elementariausios i teisi, bet ir kad bt pripainta j gyvenimo vert, kuri aptemdo skurdas, bei i naujo atrastas darbo suteikiamas orumas.

Galiausiai tarp tem, reikalaujani ms apmstymo bei bendradarbiavimo, yra aplinkosauga, apsauga ios ms mylimos ems, ms didiulio turto, kur Dievas mums dav ir patikjo ne tam, kad j niokotume, eksploatuotume ir nualintume, bet kad galtume oriai gyventi diaugdamiesi ems begaliniu groiu.

Pone Generalini Sekretoriau, ponia Prezidente, Ekscelencijos, Ponai ir Ponios!

Palaimintasis popieius Paulius VI Banyi apibr kaip „to, kas mogika, inove“ (10). Sekdama Kristumi, ji – nepaisydama savo vaik nuodmi – pasaulyje siekia tik tarnauti ir liudyti ties (11). Vadovaudamiesi tiktai tokia dvasia, remiame monijos keli.

Remdamasis tokia pamatine nuostata, Šventasis Sostas nort tsti bendradarbiavim su Europos Taryba, kuriai iandien tenka pagrindinis vaidmuo formuojant bsim Europos kart mstysen. Btina ivien plaiai apmstyti, kaip sukurti savotik „naujj agor“, kurioje visos civilins ir religins instancijos, gerbdamos savo skirtingas sritis bei pozicijas, galt laisvai keistis nuomonmis, akinamos tiesos trokimo bei noro statydinti bendrj gr. Juk kultra visada gimsta i abipusio susitikimo, kuriuo siekiama jo dalyvius praturtinti intelektualiai ir suadinti j krybikum; tai – ne tik grio gyvendinimas, tai ir grois. Linkiu Europai i naujo atrasti savo istorin paveld bei gilisias aknis, prisiimti gyv daugiapolikum ir dialoginio transversalumo reikin ir per tai atgauti dvasios jaunatvikum, kuris padar j vaising ir didi.

Dkoju.

Inaos

(1) Plg. Evangelii gaudium, 223.
(2) Paulius VI. inia 8-osios Pasaulins taikos dienos proga (1974 12 08).
(3) Ten pat.
(4) Plg. Evangelii gaudium, 226.
(5) Katalik Banyios katekizmas, 2329; Vatikano II Susirinkimas. Gaudium et spes, 81.
(6) Jonas Paulius II. inia 15-osios Pasaulins taikos dienos proga (1981 12 08), 4.
_______________________________
© „Banyios ini“ vertimas
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi